Kartą sapnavau, kad numečiau nuo akmeninių angliškos pilies laiptų kompiuterį, ir tada buvo būtina rasti pc repair London. Kadangi tai buvo košmaras, tai negalėjau rasti, ko reikia ir computer repair klausimas taip ir liko neišspręstas tame sapne. Šią naktį ir vėl sapnavau Londoną bei tai, kaip man nepasisekė, kai reikėjo padaryti kompiuterio remontą.
Mieste įvyko avarija
Sapne buvo panašu į kažkokias pavasario atostogas. Tarsi aš gyvenčiau kažkur užsienyje ir pas mane atvažiuotų kažkokie giminaičiai: tėvai, broliai. Mes vaikščiojomės po keistai atrodantį Londoną. Jis buvo šiek tiek panašus į tuos angliškus akmeninius senamiesčius. Tačiau kartu kažkiek priminė ir Žvėryno tiltą viena vieta, o šalia esantys daugiabučiai – kažkokius tipinius Pašilaičius. Staiga beeinant link namų mes išgirdome kažkokius dūžius, kažkas lyg kažkur atsitrenkė, ir net ne vieną kartą, o kelis. Planavau nekreipti dėmesio, nes lyg ir kažkur skubėjau. Tačiau pamačiau, kad gatvėje visi žmonės yra atsisukę atgal ir žiūri, kas ten dedasi. Taigi, ir man teko persisukti atgal ir pažiūrėti, kas ten vyksta už nugaros. Tada pamačiau, kad ten per tą tiltą į upę nugarmėjo kelios mašinos, o taip pat buvo ir partrenktas dviratininkas. Atrodė, kad tuo metu kaip tik rankose turėjau savo nešiojamąjį kompiuterį, ir kažkokį jame pradėtą rašyti tekstą. Todėl aš greitai pasidėjau visus savo daiktus, taip pat ir kompiuterį, prie kažkurio iš tų namų, kuris neva buvo mano namas, ir tada bėgau link tos avarijos vietos pažiūrėti. Kai ten pasidairėme, supratau, kad man reikia greičiau pasiimti savo kompiuterį.
Dingo kompiuteris
Sapne erdvės niekada nebūna pastovios. Jos visada keistai keičiasi, tiesiog taip, kaip pačios nori pasikeisti. Tad turbūt nieko keisto, kad atsisukus nebemačiau tų namų, pro kuriuos ėjau. Nebežinojau prie kurio palikau kompiuterį, ir išvis, kodėl taip padariau. Tai vis dar buvo panašu į kažkokius Pašilaičius, tačiau kaip gyvenime, taip ir sapne, pasirodo, daugiaaukščių kvartalai gali būti labai panašūs vieni į kitus. Turbūt dėl to atsisukusi nebegalėjau pasakyti, už kurio namo turėčiau pasukti. Teko blaškytis tarp jų ir mintyse galvoti, kodėl reikėjo palikti kompiuterį. Galvojau ir, kiek daug visokios svarbios informacijos jame liko. Ir net ir tai, kad labai gaila, jog išvis kažkodėl jį taip brangiai pirkau, o dabar kažkaip taip kvailai tikriausiai praradau.